KONFERENCIJA APIE MUS, TĖVUS,

apie mūsų kasdienybę, apie visus mūsų jausmus, nuo kurių mes bėgam – kaltę, ribotumą, pyktį, pavydą, menkavertiškumą, nemeilę, nepasitikėjimą. Kai ištinka gyvenimas ir vaikai su mumis nekalba, priešinasi, neklauso, meluoja, mes į tai reaguojame savo vidinių jausmų vedini, kurie mums dažnai yra nepakeliami. O ką jeigu išmoktume tuos jausmus, VISUS, prisijaukinti ir ne reaguoti į vaikų elgesį, o ramiai atsakyti? Kas jeigu jausmai yra mūsų kelrodės žvaigždės, kas jeigu nerimas byloja apie mūsų gelmę, kas jeigu baimė mus veda ten, kur mūsų vieta, kas jeigu pyktis yra draugiškas priminimas, kad mes pamiršome save mylėti?..Tiek daug kalbėta apie jausmų priėmimą, apie tai, kad visi jausmai lygūs, teoriškai kaip ir aišku, o praktiškai vis tiek dažnai neišeina tų jausmų jausti, priimti, mes dedam į kojas, priešinamės, sustingstam, apsimetam ramūs. Konferencijos pašnekovai padės į kasdienines šeimos situacijas pažvelgti per mūsų jausmų prizmę ir pabandyti susidraugauti!