Tikriausiai nėra tėvų, kurie nebūtų girdėję patarimų, rūpintis savo emocine sveikata. O paralelę su deguonies kauke, kurią avarinio nusileidimo metu tėvai pirma turi užsidėti sau ir tik tada rūpintis vaiku, jau beveik mokame mintinai. Dažnai lengviau pasakyti, nei įgyvendinti tai realiame gyvenime, kuriame turime rūpintis darbais, vaikais, buitimi…
Sąrašas tikrai nebaigtinis. Tad rūpinimasis savimi nuskamba kaip dar vienas darbas, kurį reikia įterpti į savo ir taip užimtą dieną. Ar galim pabandyti visi kartu į rūpestį savimi pažvelgti iš lengvai kitokios perspektyvos?
Rūpintis savimi, jokia prabanga, tai būtinybė, kuri leis mums pasirūpinti kitais ir atliepti mūsų vaikų poreikius. Juolab, kad tam tikrai nereikia daug laiko ar finansų, labiau mūsų pačių sprendimo ir palaikančios aplinkos. Mes turim lygiai tiek pat poreikių kaip ir vaikai. Mums reikia artimų santykių su kitais suaugusiais, laiko vieniems, nedalomo laiko sau, laiko higienai ir aktyvumui, laiko mėgstamai veiklai.
Tėvams, auginantiems mažus vaikus, šis sąrašas gali pasirodyti neįveikiamas, tačiau pasvarstykime – ar būnant tėvais tikrai turime aukoti ir savo poreikius? Galbūt laikinai apriboti, taip, tačiau ne su visam atsisakyti. Susitelkus į tinkamos pusiausvyros paieškas, palaipsniui atrasime erdvės, kurioje galime daryti pertraukas nuo savo vaikų, pasikrauti energijos ir pajusti prasmės.
Ir eidami pasivaikščioti meskime iš galvos mintis, jog tai yra savanaudiška. Anaiptol, moksliniai tyrimai vienareikšmiškai tvirtina, kad tėvams, kurių poreikiai patenkinti, lengviau:
– Išbūti su sudėtingu vaiko elgesiu
– Išlikti ramiais įtemptose situacijose
– Mėgautis ir džiaugtis vaikais
Kai atsiduriame situacijoje, kai mūsų ir vaiko poreikiai nesutampa, galime užduoti sau keletą klausimų: ko reikia mano vaikui? Ko man reikia? Ar jie gali palaukti? Ar aš galiu palaukti? Ar yra būdas mums abiem patenkinti savo poreikius? Aiškiai išsakyti savo mintis ir jausmus pirmiausia sau, o tada tinkama kalba juos perduoti vaikui. Įdomu, kad taip elgdamiesi, mes mokome vaikus atpažinti jų pačių jausmus, rodome jiems, kad mes visi esame svarbūs ir modeliuojame rūpinimosi savimi pavyzdį. Tokį, kokio galbūt nematėme patys savo vaikystėje.
Beje, tai viena dažniausių priežasčių, kodėl rūpinantis savimi kyla kaltės jausmas – tiesiog mes nematėme kaip tai daroma. Itin svarbu priminti sau, kad kai savo jausmus ir poreikius užgniaužiame, kai esame nuolat įsitempę, tai gali sukelti stiprų irzlumą, pyktį, taip pat paveikti mūsų miego ir valgymo įpročius. Kai jausmai ignoruojami ilgai, gali kilti nerimas, depresinės mintys. Tai ypač aktualu tėvams, kurie jaučiasi vieniši (gal net rūpinasi vaikais vieni), stokoja emocinės paramos, neturi kas išklauso arba patiria kitų didelių streso veiksnių, įskaitant skyrybas, ginčus, finansinius rūpesčius ir pan.
Rūpinimasis savimi neturi vieno universalaus recepto, kiekvienam jis labai skirtingas. Svarbu, matyti visumą, kad visumoje mūsų fiziologiniai, emociniai, socialiniai poreikiai būtų išgirsti ir patenkinti. Patys paprasčiausi būdai atliepti savo poreikius, yra prieinami visiems tėvams:
· Eikite miegoti anksčiau, pavalgykite, gerkite daug (tikrai daug) vandens – atrodo taip banalu, bet tai įtakoja pusę mūsų dienos nuotaikos svyravimų.
· Būkite kontakte su kitais tėvais (bendrystės grupėse, gyvai, telefonu) – tokia bendrystė leidžia pajusti, kad tai, kas vyksta mano gyvenime yra visiškai normalu. Žinojimas, kad pas visus būna visaip, išlaisvina!
· Stenkitės reguliariai sujudinti savo kūną: įskaitant pasivaikščiojimą ar bėgiojimą, pasivažinėjimą dviračiu, šokių vakarėlį savo namuose, šokinėjimą ant batuto, dūkimą su vaikais, jogą, naminių gyvūnų vedžiojimą..!
· Darykite trumpas penkių minučių kvėpavimo pratimų pertraukėles – užmerkite akis ir su kiekvienu įkvėpimu išgirskite kitą garsą savo aplinkoje, labai tinka, kai aplinkui vaikai, garsai tada garantuoti…:)
· Praleiskite laiką gamtoje, kieme, darže, suleiskite rankas į žemę. Galite pasinaudoti ir vaikų smėlio dėže.
· Kiekvieną rytą pradėkite išvardindami 3 dalykus, už kuriuos esate dėkingi.
· Praleiskite kokybišką laiką su savo partneriu ar draugu, kur vienas kito dėmesingai klausote, be komentarų, patarimų.
Mes visi susiduriame su sunkumais. Nei vieni namai neišvengia įtemptų situacijų, stiprių emocijų ar abejonių. Mums visiems kyla klausimų, kaip geriau pasielgti ir reaguoti. Labai svarbu nelikti vieniems ir rasti saugią erdvę, kurioje galima apie tai kalbėtis.
Naujausi komentarai