Visoms mamoms, kurios šiandien lanko savo mamas
-jei važiuoji pas mamą su drebančia širdimi, nes taip nenori, kad ir vėl susipyktumėte
-jei taip norisi bendrystės ir šilumos, bet žinai, kad užteks vieno komentaro ir širdis vėl apsiverks
-jei pati jau esi mama, bet nuvažiavus pas mamą staiga vėl esi priversta būti maža ir klausyti
-jei visa siela nori ilsėtis šalia mamos, bet neišeina, nes kūnas įsitempęs
-jei lūkesčiai šiai (ir ne tik) dienai, neatitinka tikrovės
Prisiminti, kad mums abiems duotas savas kelias.
Abu jie vienodai vertingi, nes tik būdami šalia vienas kito jie duoda perspektyvą ir reljefą
Jeigu mūsų mamos galėtų kalbėti, jos mums pasakytų :
„Man šiame gyvenime neišėjo praregėti ir išgydyti savo žaizdų. Bet tau bus kitaip. Aš jaučiu, kad tu matai tai, ko aš negalėjau ar nedrįsau pamatyti. Tavo siela jautri ir tu drįsti tai parodyti aplinkiniams. Tau skauda ir tu verki, netramdai ir neslepi ašarų. Tavo gijimas bus dovana tavo vaikams. Tavo gijimas išgydys ir mano sielą, tik jau kitame pavidale ir kitame laike. Ačiū!“
Su mamos diena 
Naujausi komentarai