Pastaruoju metu daug girdžiu skundų dėl savamokslių socialinių tinklų gyvenimo mokytojų ir guru. Ironiška tai, kad šiuolaikinis švietimas ragina mokytis visą gyvenimą. Kad mokymosi procesas nėra baigtinis ir mes nuolat galime mokytis. Internetas tam suteikia puikias galimybes : knygos, kursai, seminarai, konferencijos, tinklalaidės.
Kas tame ironiško?
O gi tai, kad intelektualiai priimame, kad visi gali mokytis nuolat, tačiau to mokymosi rezultato socialiniuose tinkluose matyti nenorime. Norime, kad ir toliau galėtų pasisakyti tik tie, kurie tarp 19 ir 25 metų gavo diplomą, ir tik to diplomo ribose.
Visa kita apspręsim kaip savamokslį gyvenimo guru sindromą.
Tačiau!
Mes gyvename laikais, kuriems niekas neruošė jokiame universitete.
– Kokia jūsų profesija? Fotografas. Kuriu nuotraukas dirbtinio intelekto pagalba (ne pagal diplomą).
– Kokia jūsų profesija? Vertėjas. Verčiu tekstus su atminties programų pagalba (ne pagal diplomą).
– Kokia jūsų profesija? Influenseris. Turiu minią žmonių, kurie manęs klauso (ne pagal diplomą).
Studijos rodo, kad ateinančio dešimtmečio profesijos bus tokios, kurių šiandien dar nėra. Kad Alfa kartos vaikai dirbs 60% darbų, kurių šiai dienai dar nėra sukurta. Ateities profesijos bus gerovės vadybininkas, gyvenimo supaprastintojas, miesto ūkininkas, socialinių tinklų psichologas.
Kuris iš universitetų yra įsirašęs šias profesijas į savo studijų programą?
Mes gyvename pasaulyje, kuris keičiasi greičiau, negu mes spėjame kojas apšilti. Daug ko mes nesuprantame. Tik jausmas toks, kad garsiai kalbančių žmonių vis daugiau ir daugiau. Kažkada pagalvojau, kad kiekvienas iš mūsų šiais laikais turime savo televiziją arba radijo bangas. Nenuostabu, kad garso daug ir kad jį norisi sumažinti, arba iš viso išjungti.
Dar pagalvojau, o jeigu iš socialinių tinklų išimtume nuotraukas ir visus kitus vizualus? Paliktume tik tekstą. Tikriausiai 99% žmonių nustotų ten eiti. Ir visi gyvenimo guru postai nebeerzintų, pasidarytų nuobodu juos skaityti.
Vėl gi, kodėl?
Nes labiausiai visame kame erzina vizualai. Pagal kuriuos mes apsprendžiame, kas jis toks, kad man aiškintų, kaip gyventi. Pienburnis. Dirbtinos lūpos. Net ryte su makijažu. Nieko nebaigęs. Lengva jam kalbėti, tiek uždirbant.
Niekas nekaltas, kad vizualai erzina. Arba, kad jie mus pastūmėja teisti tą, kuris rašo. Esam, kas esam – žmonės, o žmonės teisia, pavydi, susierzina, klysta…Ir tuo pačiu myli, džiaugiasi, palaiko, užtaria.
Neseniai į namus buvo atėjęs santechnikas, pridarė daugiau bėdos negu naudos, užtruko, kol susiradome gerą. Bet nei vieno iš tų pirmų atėjusių savamoksliais neišvadinome. Ar būčiau pagalvojusi, kad jie savamoksliai, jeigu turėtų socialinius tinklus ir ten vestų pamokėles apie santechniką? Taip! Ar jie dėl to yra savamoksliai santechnikos guru? Nežinau.
Berašydama priėjau dar vienos išvados. Tikriausiai labiausiai erzina socialiniuose tinkluose, kad žmonės dalinasi garsiai savo patirtimi ir gyvenimu, kol jį patiria.
Kaip jums?
Juk visai ne taip mus mokė mokykloje. Mokykloje gali įgarsinti tik teisingą atsakymą ir tik iš pirmo karto. Garsiai pasakyti ir suklysti tolygu dvejetui. Ir tai, kad socialiniai tinklai suteikė visiems galimybę dalintis savo gyvenimo atsakymų ieškojimo procesu labai erzina visus buvusius pirmūnus. Tame tarpe – ir mane 
Nes dalinamasi iš esmės procesu, o tai reiškia klaidomis. “Prieš metus visai kitaip rašė, matai, kaip meluoja”. O iš tikrųjų surasti, o ne atmintinai išmokti teisingą atsakymą, užtrunka dienas, mėnesius, ar net metus. O kartais ir visą gyvenimą.
Ir tas buvusių pirmūnų protas ieško neatitikimų tarp nuotraukos, ir teksto, ir žmogaus gyvenimo būdo, ir amžiaus, nes dažnai taip ir yra. Tačiau tai nereiškia nieko kito, kaip kad tas žmogus ieško savo gyvenimo atsakymų ir dalinasi procesu viešai. Nes turi savo radiją Spotify ir savo televiziją FB arba IG.
Bet tuos kanalus užsiprenumeruojame juk mes patys. Kaip savo pasakėčioje rašė Fontaine,
“Mon bon Monsieur,
Apprenez que tout flatteur
Vit aux dépens de celui qui l’écoute.”
Vertimas laisvas – “Saldžialiežuviautojas gyvena tik dėka tų, kurie jo klausosi”.
Jeigu iš teksto pasirodė, kad man lengva su socialine medija, tai iš karto skubu pataisyti. Man sunku su socialine medija. Ji mane dažnai vargina, sukelia pavydo, neadekvatumo, savikritikos jausmus.
Stengiuosi gyventi kitur. Šiandien ryte kepiau duoną.
Ir dažniausiai gyvenu filosofiškai. Kai sakė Voltaire :
“I disapprove of what you say, but I will defend to the death your right to say it”
Ačiū tiems, kas perskaitė iki galo. Rašiau visą rytą
Naujausi komentarai